- pustažiedis
- 2 ×pustažiẽdis, -ė (hibr.) adj. (2) Užp, Švn kuris tuščiais, neapvaisintais žiedais: Pūstažiedė obelis – žydėt šiek tiek žydi, ale obuolių tai niekad nėra Kt. Agurkai žydi pūstažiedžiais Rm. Ka delčio[je] įskiepini, tai pūstažiẽdžių nebūn Šmk.
Dictionary of the Lithuanian Language.